Aš – Yupke Bakker. Dalinuosi mintimis apie lėtą gyvenimą, skonių atradimus, sąmoningus ritualus ir judesio džiaugsmą.
Gyvensenos tyrinėtojas ir pasakotojas
Sveiki atvykę į mano mažą kampelį internete. Aš esu Yupke Bakker – žmogus, kuris jau daugiau nei penkerius metus tyrinėja, ką reiškia gyventi sąmoningai ir autentiškai.
Gimiau Olandijoje, bet pastaruosius ketverius metus gyvenu tarp Amsterdamo ir Vilniaus. Šis dualumas – tarp šiaurietiško minimalizmo ir lietuviško svetingumo – formuoja mano požiūrį į kasdienybę. Aš netikiu greitais sprendimais ar tobulumu. Tikiu mažais, nuosekliais pasirinkimais, kurie ilgainiui tampa gyvenimo būdu.
Mano tinklaraštis gimė iš noro užfiksuoti tuos momentus, kai kasdienybė tampa ypatinga: kai atrandi naują prieskonių derinį, kai rytinis pasivaikščiojimas atneša netikėtą įžvalgą, kai paprastas kvėpavimas padeda grįžti į save po chaotiškos dienos. Čia nerasite patarimų „kaip gyventi geriau“. Rasite tik istorijas. Mano istorijas.
Man svarbu lėtumas. Kai nėra skubos, atsiranda erdvė skoniui, kvapui, pojūčiui. Todėl daug laiko skiriu maisto ruošimui be laikrodžio, ilgiems pasivaikščiojimams be tikslo ir vakariniams ritualams, kurie padeda paleisti dieną. Tai ne apie produktyvumą. Tai apie buvimą.
Šiame tinklaraštyje rasite straipsnius apie maisto eksperimentus, rytines ir vakarines praktikas, judesio džiaugsmą be sporto salės ir apie tai, kaip paprasti dalykai gali tapti prasmingais ritualais. Kviečiu skaityti lėtai. Galbūt vienas iš straipsnių taps jūsų mažu inkaru šiandien.
Ruduo atneša ne tik lietaus, bet ir nuostabias šaknines daržoves. Dalinuosi trimis paprastais, bet nepaprastai skaniais receptais su burokėliais, pastarnokais ir morkomis.
Jau trejus metus pradedu kiekvieną rytą be telefono pirmas 45 minutes. Tai tapo mano asmeniniu ritualu, kuris padeda susikaupti ir jausti dieną, o ne reaguoti į ją.
Kvėpavimas – tai paprasčiausias ir galingiausias įrankis, kurį turime. Per pastaruosius metus atradau kelias praktikas, kurios padeda man grįžti į save, kai diena tampa chaotiška.
Maisto ruošimas man nėra pareiga. Tai – kūrybos aktas ir būdas parodyti pagarbą ingredientams bei sau pačiam. Todėl jau kelerius metus praktikuoju „lėtą maistą“.
Anksčiau sportavau „dėl rezultato“. Dabar vaikštau be jokio tikslo, išskyrus vieną – būti. 40 minučių. Jokio telefono. Tik žingsniai, kvėpavimas ir aplinka.
Prieš trejus metus nusprendžiau sumažinti rafinuotą cukrų. Pirmas mėnuo buvo keistas. Po dviejų mėnesių – staigmena. Obuoliai tapo neįtikėtinai saldūs.
Daugiau straipsnių – netrukus. Sekite naujienas.
Kartą per mėnesį siunčiu trumpą laišką su vienu nauju straipsniu ir asmenine įžvalga. Jokio šlamšto.
Jūsų duomenys saugūs. Galite atsisakyti bet kuriuo metu.